2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį ‑ apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Remiantis 3201 str., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog toks advokato dalyvavimas yra būtinas ir atliekant minėtus procesinius veiksmus tose bylose, kurias CPK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi teisę nagrinėti vienas teisėjas (pvz., bylos dėl antstolių veiksmų ir kt. ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos). Tačiau nėra reikalaujama, jog atsiliepimas apeliaciniame procese būtų surašytas ir pasirašytas profesionalių atstovų.
Minėtų CPK normų tikslas ‑ užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai. Tačiau reikalavimas būti privalomai atstovaujamam advokato kaip ir bet kuris kitas teisės kreiptis į teismą suvaržymas privalo būti pagrįstas ir proporcingas. Nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme, turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą procesą principai, ypač atskirųjų skundų nagrinėjimo procese.
Minėta, jog nustatant privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme prioritetas suteiktas kokybiškam apeliaciniam procesui, kai šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų – advokatų. Tačiau būtina pažymėti, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į kokybinius CPK pakeitimo, numatančio privalomo advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliaciniame procese tikslus, manytina, jog toks profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas. Tai paaiškinama keliais argumentais.
- Nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai (pvz., laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, bylos sustabdymas ir pan.). Todėl nebūtų pateisinama ir ribojimų nebūtų galima laikyti proporcingais, jei proceso eigoje skirtųsi tarpinių procesinių klausimų sprendimo tvarka ‑ iš asmens, turinčio teisę savo interesus ginti savarankiškai be advokato pagalbos, būtų pareikalauta būti privalomai atstovaujamam advokato, pvz., sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo klausimus.
- Privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas dar ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 str. 2 d. 1 p. atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą, t. y. atskirasis skundas iš viso nėra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas.
Dėl šių priežasčių bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teise į teisingą teismą (teisminės gynybos prieinamumu, efektyvumu).
Dėl CPK 306 ir 3201 straipsnių galiojimo laike
Numačius privalomą advokato dalyvavimą atliekant atskirus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme, šių normų įgyvendinimo klausimai nebuvo papildomai aptarti, todėl jų galiojimas laike aiškintinas pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį ‑ civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai apeliacinis skundas paduodamas (procesiniai veiksmai atliekami) po 2017 m. liepos 1 d. (įsigaliojus CPK pakeitimams), paduotas apeliacinis skundas turi būti surašytas ir pasirašytas CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatytų asmenų. Analogiškai taikytinas ir CPK 3201 straipsnis.