Bankrutuojančių įmonių kreditorių galimybės susigrąžinti skolą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje apibrėžė kreditorių galimybes apginti savo teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus galimybės išieškoti skolą tiesiogiai iš įmonės, į kurią perkelta veikla iš kitos įmonės, kuri skolinga kreditoriui.

Įmonės pardavimas ir kreditorių teisių apsauga

Atsižvelgiant į reglamentuojančias teisės normas, parduodant įmonę kaip turtinį kompleksą (t. y. įmonės turto visumą ar esminę jo dalį, o ne įmonės akcijas), pirkėjas ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės skolų sąraše nurodytiems įmonės kreditoriams apie numatytą įmonės pardavimą. Jeigu pirkėjas šios pareigos neįvykdo, pardavėjo kreditoriai turi teisę savo reikalavimus pareikšti tiesiogiai pirkėjui. Tokiu atveju įmonės pirkėjos atsakomybė ribojama nusipirktos įmonės turto verte.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nubrėžė svarbią ribą – įmonės, kuri perleidžia verslą, kreditorius įmonei pirkėjai tiesioginį reikalavimą gali pareikšti tik tuo atveju, jei įmonei perleidėjai nėra iškelta bankroto byla. Verslą perleidusiai įmonei iškėlus bankroto bylą, ieškinį įmonei pirkėjai gali pareikšti tik bankroto administratorius.

Ši tvarka grindžiama argumentu, kad, prasidėjus bankroto procesui, „įsijungia“ specifinis teisinis reguliavimas, kuris nė vienam bankrutuojančios įmonės kreditoriui neteikia privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas, kuriais grindžiamas bankroto procesas.

Taigi bankroto procedūrą nustatantis teisinis reguliavimas iš bankrutuojančios savo verslą perkėlusios įmonės kreditoriaus atima galimybę žalos atlyginimo reikalauti tiesiogiai iš įmonės, kuri atitinkamą verslą perėmė, ir skatina ieškoti kitų reikalavimo tenkinimo alternatyvų.

Žalos išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės akcininko ir vadovo

Nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimą atlyginti žalą, nukreiptą į bankrutuojančios įmonės akcininkę bei vadovą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi jau ankstesnėje savo praktikoje suformuotos pozicijos ir akcentavo, jog yra du atvejai, kada tokie reikalavimai galimi:

a) Kai akcininko ar/ir vadovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. kreditoriui padaroma individuali žala. Šiuo atveju neteisėti veiksmai gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ir pan. Pažymėtina, jog individualios žalos atveju reikalavimo pareiškimui nesvarbus laiko kriterijus – kreditorius reikalavimą dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės akcininkui ar/ir vadovui gali pareikšti bet kurioje bankroto stadijoje.

b) Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu dėl neteisėtų akcininko ar/ir vadovo veiksmų. Tokiu atveju svarbą įgyja atitinkamo reikalavimo pareiškimo momentas – reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš akcininko ar vadovo galima tik pasibaigus bankroto bylai, t. y. išregistravus bankrutavusią įmonę, ir tik tokia apimtimi, kuri liko nepatenkinta bankroto proceso metu.

Taip pat reikėtų paminėti, jog bankrutuojančios įmonės kreditorius visuomet turi galimybę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu šios įmonės akcininkui ar/ir vadovui dėl žalos atlyginimo. Tačiau šiuo atveju ieškinio netiesioginis pobūdis pasireiškia tuo, kad pirmiausiai ginamas bankrutuojančios įmonės interesas, t. y. iš akcininko ar/ir vadovo išreikalauta žalos atlyginimo suma sugrįžta į bankrutuojančios įmonės turto masę, o netiesioginį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas toliau tenkinamas bendra tvarka, kurią nustato bankroto procedūros taisyklės.

Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/10/08/ar-bankrutuojanciu-imoniu-kreditoriai-tures-daugiau-galimybiu-susigrazinti-skola#ixzz4vlxkww1x